`` 44 dalis ``

` Po mėnesio `

Mano pilvukas jau padidėjęs ir gerokai matosi . Taylor su Harry vis dar kartu ir jie laimingi . Šiandien su Louis važiuosim pas gydytojus :
- Mieloji susiruošei ? – tarė įėjęs pro duris Boo Bear .
- Taip, - šyptelėjau ir užsivilkau didelį džemperį . Dabar svarbiausia, kad niekas nepamatytų pilvo .
- Tai važiuojam ? – nusišypsojo .
Linktelėjau ir mes išvažiavom . Louis pastarąsias savaites, kalbasi su mano pilvu . Jei man pradeda skaudėti tai jo atsikratyti yra neįmanoma . Jis yra įsitikinęs, kad jai pasikalbės su vaikeliu jis nusiramins . Tai kiek juokingai skamba, bet man tai labai miela .
Po kelių minučių jau buvom atvažiavę . Žurnalistų nebuvo todėl laisvai galėjom nueiti į ligoninę . Eilės ilgai laukti nereikėjo . Mane galima sakyti iš karto priėmė . Apžiūrėjo ir gydytoja pradėjo užsirašinėti :
- Na viskas daug geriau negu tikėjomės . Vaisius puikiai auga . Dabar svarbiausia nesijaudinti, kad nekenktų . Geriausiai būtų jei visiškai nekreiptumėte dėmesio į pykčius ar panašiai .
Aš vis linksėjau, o Lou stovėjo išsišiepęs . Gydytoja dar manęs paklausinėjo keleto dalykų ir mus paleido .
Vos mums išėjus Louis mane apsikabino ir pabučiavo . Blykstelėjimas :
- Fuck . . – nusikeikė . – iš kur jie sužinojo . . – susinervavo .
Ir po kelių minučių mus apspito pilną žurnalistų :
- BBC naujienos . Ar tiesa, kad panelė Amber Meight  laukiasi jūsų kūdikio ? Ką veikėte lygininėje ?
Pasipylė milijonas klausimų . Bet iš kur jie žino, kad aš nėščia ? Iš kažkur atsirado apsauginis ir patraukė nuo mūsų žurnalistus todėl nieko nelaukė nuskubėjom link mašinos ir išvažiavom namo . Vos pradariau namų duris pradėjau vos nerėkauti :
- Iš kur jie žino ? Iš po velniais jie žino ? – rėkavau ir mosikavau rankomis . Nervinausi .
- Nusiramink, - apsikabino mane Louis .
- Tai buvo tiesiogiai, - tarė Niall iš svetainės . – visi tai matė .
- Nekenčiu savo gyvenimo , - išsilaisvinau iš vaikino glėcio ir sušukusi nuskubėjau į kambarį . Kritau į lovą ir užsiklojau pledu .
Netrukus prie manęs atsigulė Louis . Jis mane apsikabino ir glostė plaukus . Netrukus užmigau .

Naktį pabudau nuo didelio pilvo skausmo . Stengiausi neišleisti jokio garso, bet nenorom sucypiau . Vaikinas iš karto pabudo :
- Amber ? Kas yra ? – sumišo .
- Skauda . . Dar niekada taip neskaudėjo, - iškošiau pro dantis .
- Važiuojam į lygininę, - greitai išlipo iš lovos .
Užvilko man kelnes, ir megztuką kol aš gulėjau susirietusi ir vos necypiau iš skausmo . Jis mane pridengė pledu ir paėmė ant rankų . Mums išėjus į koridorių sušuko :
- Mes išvažiuojam į lygininę . Amber kažkas negerai  !!
- Mes tuoj atvažiuosim, - tarė iškišęs galvą Zayn .
Lou tik linktelėjo ir išėjo kartu su manimi . Paguldė mane ant gale . Ir nieko nelauke mes išvažiavom :
- Aš bijau, - sušnabždėjau .
- Viskas bus gerai, - šyptelėjo su nerimu ir vairuodamas padavė man savo ranką . – jei bus geriau . Gali ir su nagais braižyti . Matau, iš galo važiuoja Zayn .
Suėmiau jo ranką ir stengiausi jos nesutraiškyti . Skausmas buvo nepakeliamas . Bijojau prarasti mūsų kūdikį . Labai bijojau .Staiga pradėjo temti akyse . Pasidarė silpna, paleidau Louis ranką :
- Amber ?! – negalėjau pratarti nei žodžio . – Amber ?! Po velnių pasakyk ką nors !!
Nebegalėjau nieko pasakyti . Akyse buvo viskas juoda, negalėjau valdyti kūno, nepakeliamas skausmas vėrė per visus kaulus, ir pilvą .

Vos pramerkiau akis . Buvo tamsu , skaudėjo galvą . Nesuvokiau kur esu, bet prisiminiau kas įvyko namuose . Greitai apsičiupinėjau pilvą, nebejaučiau jo . Nebejaučiau savo mažo stebuklėlio . Nebejaučiau pilvo . Jaučiau tik tuštumą . Ir nepakeliamą skausmą širdyje . Pradėjau klykti . Pajutau kaip kažkas mane apkabina ir verkia kartu su manimi :
- Aš jį praradau, - klykiau ir verkiau .
Pro duris įsiveržė seselė ir uždegė šviesą . Ji kažko man suleido . Pamačiau, kad tai Louis apsikabinęs mane . Jis verkė, ir stengėsi mane nuraminti . Negalėjau nusiraminti . Aš praradau savo vaiką . Kurio taip laukiau . Pajutau kaip vaistai pradėjo veikti . Priešinausi jiems . Muisčiausi kiek tik galėjau . Norėjau pabusti iš šito košmaro . Noriu pajusti tą iškilusį pilvuką ir žinoti, kad mano kūdikis su manimi . Vis klykiau, kad jį praradau ir verkiau . Verkiau kaip dar niekada neverkiau, bet vaistai padarė savo .
Prabudau išaušus . Lauke lijo . Louis miegojo ant sofos palatos gale . O mane kankino ta tuštuma . Vėl pravirkau . Susiriečiau ir glosčiau pilvą . Norėjau tik mirti dėl to, kad neišsaugojau mūsų kūdikio . Mano ir Louis vaiko . Nebenoriu gyventi . Aš praradau mūsų kūdiki . Mūsų vaiką . Verkiau pasikūkčiodama . Norėjau tik klykti ir mirti . Mane tai pražudys . Ta tuštuma mane pražudys . Aš niekada nesuprasdavau kodėl kai kurios moterys taip kankinasi praradusios savo vaikus . Dabar supratau kodėl . Prarasti savo pačios vaiką yra gyvenimo bausmė . Net mirtis nėra tokia basi kaip prarasti savo vaiką ir tai žudys tave iš vidaus . Draskys širdį skausmas ir jausi, kad jo nebėra tavo viduje . Kad tu jo nebenešiosi savo viduje ir negalėsi girdėti jo verksmo kai jis pirmą kartą išvys pasaulį . Negalėsi laikyti jo rankose ir sūpuoti kol jis užmigs . Neišgirdi pirmųjų žodžių ir nepamatysi pirmų mažų žingsniukų . Negalėsi vesti jo į darželį ir žiūrėti kaip jis žaidžia, juokiasi . Tai yra bausmė kurios niekas nenusipelnė .
Sugriebiau pagalvę ir sucypiau į ją . Dar labiau pradėjau verkti . Louis iš karto prabudęs pribėgo prie manęs ir apsikabino . Suspaudė savo glėbyje :
- Šš . . Nusiramink, - pamačiau jo paraudusias akis . Jis irgi verkė . Jo akys buvo pripildytos skausmo . Nepakeliamo skausmo . Jis verkė kartu su manimi .
- Aš jį praradau, - cypiau įsikniaubusi į jo krutinę .
Ašaros liejosi upeliais . Louis vis mėgino mane nuraminti ir sūpavo mane . Man buvo per daug skaudu . Viską mačiau per miglą . Ausyse pradėjo girdėtis verkiančio vaiko balsas . Susiėmiau už galvos . Louis greitai pakvietė seselę ir ji man vėl suleido kažkokio šlamšto kuris privertė mane užmigti .
Vos pabudusi išgirdau kažką kalbant palatoje, todėl neišsidaviau :
- Gydytojai sakė, net nenutuokia kodėl ji prarado vaiką . Sakė viskas buvo gerai, - pažinau skausmo perpildytą Louis balsą . – Jie sakė, jai gali būti pakrikę nervai . Neseniai ji klykė, kad išneštumėm kažkokį vaiką kurio net nebuvo . Ji pradėjo girdėti verkiančio vaiko balsą . Aš ..  Zayn tu net neįsivaizduoji kaip mane sunku . .
- Mus visus sukrėtė ta naujiena . Tu neįsivaizduoji kaip mes išsigandom pamatę tave . Tu atrodei tragiškai . Taip pat kaip ir dabar  Ir kai išbėgai gydytojai liepė tave palikti vieną .

` Louis `

Vis dar negaliu prisiminti to, kai gydytojas pranešė, kad mano princesė prarado vaiką . Aš netikėjau . . Netikėjau, mus gyvenimas taip nubaus . Pasižiūrėjus į Amber aš žudausi iš vidaus . Ji kankinasi labiau už mane . Dabar jai tris kartus, o gal net daugiau per dieną suleis raminamuosius . Gydytojai baiminasi, kad ji neišprotėtų . Negaliu žiūrėti kaip ji kankinasi . Bet nežadu jos palikti . Ji man per daug svarbi . Aš žinau, kad ir kiek mes kankinsimės ištversime šitą nepakeliamą skausmą . . Ir tik KARTU mes tai išversime . .